- žolininkas
- 2 žoliniñkas (-inỹkas Tvr; M, Sut), -ė smob. (2) KI710, K, Rtr, LVIV698,699, RŽ, DŽ, OGLII286, NdŽ, KŽ, žõlininkas (-inykas) (1) DūnŽ; Sut, N, L316 1. kas vaistažoles renka, jomis gydo: Žõlininkė muni su žolelėms pagydė Vkš. Breivienė labai žõlinykė buvo, atspėdavo ligas Krs. Žõlinykė ir nežinai, nuo ko kundrotai Kvr. Tikrųjų žoliniñkų reikėjo ieškoti priš dvidešimti metų Krš. Senovės žolininkai ligino pri nočynų dėl kvėpavimo ydų arba gyvių Kos19. Šventas Jonai žoliniñkai, šventas Jurgi arklininkai, šventas Petrai raktininkai Š. 2. MP170, Ch1Kar10,15, PrD45, K, KlvK92 kas burdamas žolėmis gydo: Idant sirgdami burtinykių žolinykių siuntinėtų ir nuog jų be pono Dievo sveikatos ieškotų SE55. Išmintingi žmonės, ne juodaknygiai, nei žolinykai, bet moksle žvaizdžių gerai išmokyti DP59. Netekinėkiam žolininkiump, žyniump ir tiemus lygump žmoniump BPII371-372. Idant negirdėtų balso prisakytojo (žolinyko, moninyko), kursai gerai moka prisakyti BBPs58,6. 3. R54, MŽ72,209, N žolynų, gėlių augintojas, daržininkas: Įlenktas spatas žolininkų R181, MŽ241. Kurs žoles daigsto, laisto, tas žõlininkas J. Panelė mūsų parejo su tokioms gražioms žolėms nešina – mūsų panelė žoliniñkė End. 4. NdŽ, KŽ kas prekiauja žolėmis: Pas žõlininkę pirkau žolių Zp. 5. kas mėgsta žolę: Žõlininkai baisūs tie višteliai Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.